Daugailiu_baznyciaDaugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Kada Daugailiuose buvo pastatyta pirmoji bažnyčia, tikslių duomenų nėra. Tačiau išlikusios senosios metrikų knygos liudija, kad jau XVII a. pab. čia buvusi filijinė bažnyčia. Dabartinę Šv. Antano Paduviečio bažnyčią 1883 m. pastatė kunigas Antanas Rumševičius. Pastatas liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų.
Daugailiuose 1897–1935 m. klebonavo Kazimieras Kiršinas (1865–1940). Jis rūpinosi parapijiečių švietimu, globojo iš parapijos kilusius klierikus, 1915 m. suremontavo bažnyčią. Palaidotas Daugailių kapinėse. Kunigo Kazimiero Mozūro iniciatyva 1939 m. įkurta parapija, nudažyta bažnyčia. 1940 m. išdažytas jos vidus, pastatyta medinė klebonija. Kun. Adomas Vyšniauskas, kun. Gediminas Šukys rūpinosi sielovada Daugailių parapijoje pokario metais. Klebono Petro Baltuškos (Daugailiuose dirbo nuo 1970 m. iki mirties 2012 m.) rūpesčiu bažnyčia kelis kartus remontuota ir perdažyta. Bažnyčia liaudies architektūros formų, turi baroko bruožų, kryžminio plano, dvibokštė. Apsidė penkiasienė. Vidus 3 navų. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jo kampe stovi medinė varpinė.
 

Skaityti daugiau...

Daugailiu lasves kovu2018 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, pradėtos steigti valdymo ir administravimo institucijos. 1919 m. įkurta Utenos apskritis, į kurios sudėtį įėjo ir Daugailių valsčius. Tuo metu krašte dar tebevyko kovos su bolševikais, todėl valsčiaus kūrimasis vyko lėtai. 41 Daugailių valsčiaus vyras stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Daugailių kapinėse palaidoti 17 Lietuvos kariuomenės savanorių iš įvairių Lietuvos vietų, žuvusių dėl Tėvynės laisvės 1919 – 1921 m. Balčių dvaro laukuose, kur vyko lietuvių mūšiai su bolševikais. Daugailių krašto savanorių vardai ir pavardės įamžintos Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje 2017 m. liepos 16 d. atidengtose atminimo plokštėse.

Atminimo plokštės Daugailių valsčiaus savanoriams Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje
(Giedrės Eimutienės nuotrauka)

Daugailiu piliakalnisDaugailių piliakalnis - archeologinis paminklas, esantis 300 m. nuo plento Utena – Zarasai, datuojamas pirmuoju tūkstantmečiu.

XVII a. pabaigoje ant piliakalnio buvo pastatyta pirmoji Daugailių bažnyčia, o jos šventoriuje buvusios kapinės. Mirusieji buvo laidojami piliakalnio viršūnėje ir šlaituose.
1990 m. Lietuvos istorijos institutas (vad. G. Zabiela) tyrinėjo piliakalnio centrinę dalį. Rasti iš akmenų krauti 1990 m. liepos 15 d. ant piliakalnio pastatytas ornamentuotas medinis kryžius pirmajai Daugailių bažnyčiai atmintiapdegę bažnyčios pamatai, griautinio kapo dalis, 1764 m. Kuršo vietininko Ernsto Birono šilingas.

 

 

1990 m. liepos 15 d. ant piliakalnio pastatytas ornamentuotas medinis kryžius pirmajai Daugailių bažnyčiai atminti.
 
 
 Nuotraukos Jovitos Žiukelienės
 
 

 

Išsamesnių žinių apie Daugailius, jų praeitį ir žymiuosius krašto žmones Jūs galite rasti Daugailių pagrindinėje mokykloje esančiame Daugailių krašto muziejuje.
Muziejus įkurtas 1988 m. gegužės 7 d. (vadovė R. Jurkevičienė). Atgimimo metais muziejaus ekspozicija buvo atnaujinta. 1993 m. liepos 11 d. mokyklos muziejų pašventino Panevėžio vyskupas J. Preikšas.
Muziejuje jūs galite susipažinti su mokyklos ir miestelio istorija, senaisiais leidiniais, pinigais, įžymiaisiais Daugailių krašto žmonėmis.
Mokyklos muziejus kasmet sulaukia svečių iš įvairiausių Lietuvos vietų. Muziejų ir apylinkes lanko moksleiviai, kariai, visuomeninės organizacijos, kraštiečiai, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje. Muziejaus svečių knygoje lankytojų įrašai rusų, anglų, kinų kalbomis.
Paminklas „Dievui ir Tėvynei" Daugailiuose. Giedrės Eimutienės nuotraukaMiestelio centre stovi 1938 m. pavasarininkų pastatytas paminklas „Dievui ir Tėvynei", skirtas 550 – osioms Lietuvos krikšto metinėms, Katalikiškosios jaunimo sąjungos „Pavasaris" 25 – erių metų sukakčiai, Lietuvos nepriklausomybės 20 – mečiui ir 15 metų Daugailių pavasarininkų kuopos veiklai paminėti. 1938 m. rugsėjo 8 d. šį paminklą pašventino J.E. vyskupas M. Reinys
1940 m. liepos 6 – osios naktį nežinomi piktadariai skaudžiai išniekino Daugailiuose esantį paminklą. Jie sudaužė metalinę kančią, apdaužė kryžių ir beveik visus užrašus. Sovietmečiu paminklą norėta visiškai sunaikinti, tačiau nepajėgta. Prasidėjus Atgimimui, Daugailių parapijos klebono kun. P. Baltuškos iniciatyva paminklas buvo restauruotas, o 2002 m. prie jo pritvirtinta plokštė Daugailių krašto partizanams atminti. 2006 m. gegužės 30 d. Daugailiuose apsilankęs LR prezidentas Valdas Adamkus šalia paminklo pasodino raudonąjį klevą.
Rytiniame miestelio pakraštyje yra daugailiškių amžinojo poilsio vieta - Daugailių kapinės. Ant kalvos, apjuostos mišku, laidoti pradėta 1886 m.
Amžinam poilsiui čia 1919 – 1921 m. atgulė 17 Lietuvos kariuomenės savanorių, žuvusių dėl Tėvynės laisvės Balčių dvaro laukuose, kur vyko aršūs lietuvių mūšiai su bolševikais. Tarp žuvusiųjų ir pirmojo pėstininkų pulko jaunesnysis leitenantas Jurgis Sidaravičius. Jų kapai yra istorijos paminklas.
1996 m. pabaigoje Daugailių kapinėse palaidota vienas iš seniausių Lietuvos kariuomenės savanorių ir kūrėjų daugailiškis Jonas Valiukėnas.
1990 m. iš Irkutsko buvo atvežti ir palaidoti tremtinio Kazimiero Kilbausko palaikai (1885 – 1949m.). Kapinėse rezistentų J. Kilbausko, K. Juodėno, A. Norkūno ir kt. kapai. Daugailių kapinėse ilsisi ir ilgametis šios parapijos kunigas K. Kiršinas bei iš Velaikių kilęs filosofijos mokslų dr. kunigas J. Čepėnas.

Nuotraukos Jovitos Žiukelienės

1919 m. liepos-rugpjūčio mėn. netoli Balčių (Zarasų r.) vyko įtemptos kovos tarp Lietuvos kariuomenės savanorių ir bolševikų. 1919 m. rugpjūčio 23 d. Balčių dvaro laukuose žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės leitenantas Jurgis Sidaravičius (1900–1919 m.). Palaidotas Daugailių kapinėse. Po mirties apdovanotas Vyties kryžiumi. Jurgis Sidaravičius gimė 1900 m. lapkričio 27 d. Šakių apskr. Laukščių vls. Liepalotų k. ūkininkų šeimoje. Jurgis Sidaravičius turėjo 5 brolius ir 4 seseris. Visi jaunuoliai buvo gabūs ir energingi, išsilavinę, jų giminės puoselėtojas daugiau nei prieš 300 metų Liepalotų kaime, Lukšių valsčiuje – Zanavykų žemėse įsikūręs ir 50 ha ūkį turėjęs Rygos pirklys. 1912 m. Jurgis Sidaravičius pradėjo mokytis Marijampolės berniukų gimnazijoje. 1915 m. Marijampolės gimnazijai persikėlus į Rusiją, Jurgiui teko nutraukti mokslus. Jis pasiliko tėvų ūkyje. Marijampolėje atidarius „Žiburio“ gimnaziją, 1918 m. sausio 3 d. Jurgis į ją įstojo, kurioje liepos 30 d. baigė 4 klases. 1919 m. sausio 27 d. jis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.


Šaltinis: www.kpd.lt

Skaityti daugiau...

 Broniaus Kviklio tėviškė V. Norkūno nuotraukaZastrono vienkiemyje 1913 m. lapkričio 10 d. 1943 m. gimė Bronius Kviklys - Lietuvos ekonomistas, teisininkas, žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas. 1921–1924 m. mokėsi Daugailių pradžios mokykloje. Po to įstojo į gimnaziją Utenoje, pradėjo lankyti J. Basanavičiaus vardo skautų draugovę. Būdamas trylikos metų Bronius Kviklys persikėlė mokytis į Antalieptę, bet vėliau vėl grįžo į Utenos gimnaziją.
Išvažiuojant iš Daugailių seniūnijos į Zarasų rajono teritoriją, pakelėje pastatytas koplytstulpis, skirtas žymiems Kvyklių šeimos nariams enciklopedininkui Broniui Kvikliui, garsiam medikui Valdui Kvikliui ir pedagogui, visuomenės veikėjui Mečislovui Kvikliui.  

Skaityti daugiau...

Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba. Jovitos Žiukelienės nuotraukaJuknėnų kaime gimė ir augo du lietuvių literatūros ąžuolai: Poetas Antanas Miškinis ir vertėjas, pedagogas, literatūros tyrinėtojas Motiejus Miškinis. 1914 metais gatvinį Juknėnų kaimą skirstant į vienkiemius, Miškinių šeimai buvo atmatuota 24 hektarai žemės toliau nuo kaimo. Čia buvo perkeltas ir gimtasis namas, tačiau kūrimasis užtruko ir sodyba baigta statyti apie 1929 m.
2000 m. bendru brolių Miškinių vaikų (Antano dukters J. Garjonienės, Vinco dukters J. Maksimavičienės ir sūnaus V. Miškinio) sprendimu sodyba buvo padovanota Utenos rajono savivaldybei. Nuo 2005 metų sodyba yra Utenos kraštotyros muziejaus filialas.
 

Skaityti daugiau...

Istoriko Prano Čepėno ir filosofijos mokslų daktaro kun. Juozapo Čepėno gimtinė Velaikių kaime. Ritos Jurkevičienės nuotraukaVelaikiai – istoriko Prano Čepėno gimtinė. Pranas Čepėnas gimė 1899 metų balandžio 4 dieną Velaikių kaime. Jis buvo „Lietuvos enciklopedijos” ir „Tarptautinių žodžių žodyno”, išleistų Nepriklausomoje Lietuvoje redaktorius, 37 tomų „Lietuvos enciklopedijos”, leistoje Bostone, redaktorius ir 2 tomų „Naujųjų laikų Lietuvos istorijos” autorius. 1980 m. spalio 3 d. JAV istorikas mirė.
Filosofijos mokslų daktaras kun. Juozapas Čepėnas gimė 1880 m. spalio 31 d. Baigė gimnaziją Vilniuje, Studijavo teologiją Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, filosofijos ir gamtos mokslus – Vokietijoje. 1905 m. buvo įšventintas į kunigus ir kunigavo daugelyje Lietuvos vietų. Amžino poilsio vietą išsirinko šalia savo senelio Morkaus Čepėno Daugailių kapinėse. Mirė 1976 m. sausio 24 d.
Velaikiuose tebestovi Čepėnų gimtoji sodyba. Rūpestingai prižiūrimas namas, puikus gamtovaizdis žavi kiekvieną atvykusį prisiliesti prie Čepėnų šeimos ištakų.
Jokūbo Šimkevičiaus kapas Taukeliuose. Giedrės Eimutienės nuotraukaJokūbas Šimkevičius – gydytojas, medicinos veikėjas, humanistas. Gimė 1775 m. liepos 3 d. Raseinių raj. 1802 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo gydytoju. 1805 m. įkūrė Vilniaus medikų draugiją. 1806 m. lenkų kalba parašė pirmąjį Lietuvoje chirurgijos vadovėlį “Teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas”, pirmąjį pediatrijos vadovėlį “Mokslas apie vaikų ligas”, 1810 m. 1818 “Veikale apie girtuokliavimą” jis aprašė alkoholizmo rūšis ir pirmasis Lietuvoje pradėjo propaguoti blaivybės idėjas. Susilpnėjus sveikatai, apsigyveno Taukeliuose. Sirgdamas surašė testamentą, kuriuo savo užgyventą turtą paskyrė Utenos amatų mokyklai steigti ir neturtingiems Taukelių vaikams mokyti.
Mirė 1818 m. lapkričio 18 d., palaidotas Taukelių kaimo kapinaitėse. Taukelių kapinaitėse gydytojo J. Šimkevičiaus amžinojo poilsio vietą ženklina liaudies meistro S. Karanausko ąžuolinis stogastulpis.
 
 
Taukelių kapinės (nuotraukos Arvydo Mitalo)
 
 
Mečislovas Reinys gimė 1884 m. vasario 5 d. Madagaskaro vienkiemyje, Daugailių parapijoje. Madagaskaras yra už 4 km nuo Daugailių, prie kelio Daugailiai – Rokiškis. Mečislovo tėvai – Jeronimas Reinys ir Julijona Mališauskaitė. Mečislovas buvo jauniausias vaikas šeimoje. Namas, kuriame gimė ir augo būsimasis arkivyskupas, statytas 1871 m. – 1982 m. Ši data yra išpjaustyta iš medžio ir pritvirtinta prie namo, verandos pusėje.
Mečislovas Reinys – Lietuvos užsienio reikalų ministras, Vilkaviškio vyskupas, Vilniaus arkivyskupijos valdytojas, kankinys. Mirė 1953 m. lapkričio 8 d. Vladimiro kalėjime.
1990 m. M. Reinio tėviškėje, Madagaskaro vienkiemyje, prie keliuko į sodybą pastatytas medinis kryžius. Kryžiaus projekto autorė R. Lukošaitytė, meistras R. Žaliukas.
Poeto Jono Šiožinio sodyba. Giedrės Eimutienės nuotraukaPoetas Jonas Šiožinys gimė 1915 m. liepos 9 d. Šiožinių kaime. Čia jis baigė ir pradinę mokyklą. Vėliau mokėsi Antalieptės progimnazijoje, kurios dėl skurdo nebaigė. Po to penkerius metus tarnavo pas ūkininkus. 1938 – 1940 m. dirbo Marijampolės spaustuvėje, 1941 – 1943 m. dirbo Antalieptės bibliotekoje, nuo 1946 m. LMA Centrinėje bibliotekoje. 1954 m. baigė Vilniaus bibliotekininkų technikumą, po to VU studijavo bibliotekininkystę.
1957 – 1976 m. dirbo "Lietuvos pionieriaus" redakcijoje. Buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys (1975 m.). Už kūrybinę veiklą buvo apdovanotas LATP Garbės raštais. Išleido 5 poezijos rinkinius, eilėraščių ir apsakymų vaikams. Mirė 1987 m. liepos 18 d. Palaidotas Vilniuje. Tėviškėje ilgą laiką gyveno poeto brolienė, kuri rūpinosi sodyba.

Paminklas 28-iems Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanams (1944-1952) Kubilių kaime Daugailių seniūnijoje. Projektas skulptoriaus Kęstučio Musteikio.

1945–1949 metais žuvo 27 Kubilių kaimo partizanai. 1947-aisiais už tėvynės laisvę galvą paguldė „Liūto“ rinktinės būrio vadas Antanas Mintautiškis.

Nuotraukos Jovitos Žiukelienės

Taukelių kapinėse, esančiose Daugailių seniūnijoje, Taukelių kaime, į šiaurės rytus nuo Utenos, apie 5 km į vakarus nuo Daugailių, apie 2 km į vakarus nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis) išlikę Taukelių koplyčos fragmentai. Tai buvusi mauzoliejinė kapinių koplyčia. Kapinių teritorija sutvarkyta, apjuosta mūrine tvora. Taukeliuose būta dvaro ar palivarko, išskirto iš Degsnio dvaro. Kozielų-Poklevskių šeimai priklausiusi koplyčia pastatyta XVIII a. pabaigoje. Fundatoriai buvo dvarininkai Kozielos. Iki pastatant Sudeikių bažnyčią (1825 m.), Taukelių koplyčioje melsdavosi aplinkiniai žmonės. Kai iš Bikuškio paežerės, Šventorėliu vadinamos vietos, šventovė buvo perkelta į Sudeikius ir ten statoma mūrinė bažnyčia, iš Sudeikių kunigai dar atvažiuodavo čia ir koplytėlėje su altoriumi laikydavo pamaldas. Koplyčioje buvo laidojami Kozielų giminės atstovai.
Po Antrojo pasaulinio karo taukeliškio tremtinio Antano Skurkio lauke, netoli kapinaičių, buvo pastatytos gyvulių fermos. Kai įvirto koplyčios stogas ir grindys, brigadininkų ar fermos vedėjų buvo liepta, iškračius Kozielų palaikus, nikeliuotus karstus panaudoti gyvulių ėdalui. Ir tik grįžęs iš tremties A. Skurkis grąžino karstus į koplyčią.
1979 m. rastas Taukelių palivarko šeimininko gydytojo Jokūbo Šimkevičiaus (1775–1818) kapas ir įamžintas jo atminimas. Kapinaitėse visuomenės lėšomis pastatytas liaudies meistro Stasio Karanausko ąžuolinis memorialinis stogastulpis

Nuotraukos Arvydo Mitalo

Šaltiniai: https://lt.wikipedia.org

Utenos krašto enciklopedija. Taukeliai

DSC0291Maneičių pilakalnis yra Daugailių seniūnijoje Ruklių miške, Utenos r.  Pasiekiamas iš kelio Sudeikiai – Radeikiai pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus Alaušo rytiniu krantu per miškus einančiu keliu laikantis kairės 2 km iki poilsiavietės Alaušo krante – yra 200 m į dešinę šiaurėje.
Piliakalnis įrengtas kalvoje, 150 m į rytus nuo Alaušo ežero rytinio kranto. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 30x18 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. Pietiniame krašte supiltas 0,4 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 2 m žemiau aikštelės pietinio krašto yra 9 m pločio terasa, už kurios iškastas 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už jo supiltas 0,3 m aukščio, 5 m pločio antras pylimas. Už šio pylimo iškastas antras 4,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys, supiltas trečias 0,4 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas ir iškastas trečias 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys. Už jo toliau į pietus yra pylimo formos natūralus 1,5 m aukščio iškilimas. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 9 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10 m aukščio.

Skaityti daugiau...

Joomla templates by a4joomla