- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
2018 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, pradėtos steigti valdymo ir administravimo institucijos. 1919 m. įkurta Utenos apskritis, į kurios sudėtį įėjo ir Daugailių valsčius. Tuo metu krašte dar tebevyko kovos su bolševikais, todėl valsčiaus kūrimasis vyko lėtai. 41 Daugailių valsčiaus vyras stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę. Daugailių kapinėse palaidoti 17 Lietuvos kariuomenės savanorių iš įvairių Lietuvos vietų, žuvusių dėl Tėvynės laisvės 1919 – 1921 m. Balčių dvaro laukuose, kur vyko lietuvių mūšiai su bolševikais. Daugailių krašto savanorių vardai ir pavardės įamžintos Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje 2017 m. liepos 16 d. atidengtose atminimo plokštėse.
Atminimo plokštės Daugailių valsčiaus savanoriams Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje
(Giedrės Eimutienės nuotrauka)
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
Daugailių piliakalnis - archeologinis paminklas, esantis 300 m. nuo plento Utena – Zarasai, datuojamas pirmuoju tūkstantmečiu.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
Muziejus įkurtas 1988 m. gegužės 7 d. (vadovė R. Jurkevičienė). Atgimimo metais muziejaus ekspozicija buvo atnaujinta. 1993 m. liepos 11 d. mokyklos muziejų pašventino Panevėžio vyskupas J. Preikšas.
Muziejuje jūs galite susipažinti su mokyklos ir miestelio istorija, senaisiais leidiniais, pinigais, įžymiaisiais Daugailių krašto žmonėmis.
Mokyklos muziejus kasmet sulaukia svečių iš įvairiausių Lietuvos vietų. Muziejų ir apylinkes lanko moksleiviai, kariai, visuomeninės organizacijos, kraštiečiai, gyvenantys Lietuvoje ir užsienyje. Muziejaus svečių knygoje lankytojų įrašai rusų, anglų, kinų kalbomis.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
1990 m. iš Irkutsko buvo atvežti ir palaidoti tremtinio Kazimiero Kilbausko palaikai (1885 – 1949m.). Kapinėse rezistentų J. Kilbausko, K. Juodėno, A. Norkūno ir kt. kapai. Daugailių kapinėse ilsisi ir ilgametis šios parapijos kunigas K. Kiršinas bei iš Velaikių kilęs filosofijos mokslų dr. kunigas J. Čepėnas.
Nuotraukos Jovitos Žiukelienės
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
1919 m. liepos-rugpjūčio mėn. netoli Balčių (Zarasų r.) vyko įtemptos kovos tarp Lietuvos kariuomenės savanorių ir bolševikų. 1919 m. rugpjūčio 23 d. Balčių dvaro laukuose žuvo pirmasis Lietuvos kariuomenės leitenantas Jurgis Sidaravičius (1900–1919 m.). Palaidotas Daugailių kapinėse. Po mirties apdovanotas Vyties kryžiumi. Jurgis Sidaravičius gimė 1900 m. lapkričio 27 d. Šakių apskr. Laukščių vls. Liepalotų k. ūkininkų šeimoje. Jurgis Sidaravičius turėjo 5 brolius ir 4 seseris. Visi jaunuoliai buvo gabūs ir energingi, išsilavinę, jų giminės puoselėtojas daugiau nei prieš 300 metų Liepalotų kaime, Lukšių valsčiuje – Zanavykų žemėse įsikūręs ir 50 ha ūkį turėjęs Rygos pirklys. 1912 m. Jurgis Sidaravičius pradėjo mokytis Marijampolės berniukų gimnazijoje. 1915 m. Marijampolės gimnazijai persikėlus į Rusiją, Jurgiui teko nutraukti mokslus. Jis pasiliko tėvų ūkyje. Marijampolėje atidarius „Žiburio“ gimnaziją, 1918 m. sausio 3 d. Jurgis į ją įstojo, kurioje liepos 30 d. baigė 4 klases. 1919 m. sausio 27 d. jis įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę.
Šaltinis: www.kpd.lt
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
Išvažiuojant iš Daugailių seniūnijos į Zarasų rajono teritoriją, pakelėje pastatytas koplytstulpis, skirtas žymiems Kvyklių šeimos nariams enciklopedininkui Broniui Kvikliui, garsiam medikui Valdui Kvikliui ir pedagogui, visuomenės veikėjui Mečislovui Kvikliui.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
2000 m. bendru brolių Miškinių vaikų (Antano dukters J. Garjonienės, Vinco dukters J. Maksimavičienės ir sūnaus V. Miškinio) sprendimu sodyba buvo padovanota Utenos rajono savivaldybei. Nuo 2005 metų sodyba yra Utenos kraštotyros muziejaus filialas.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
Velaikiuose tebestovi Čepėnų gimtoji sodyba. Rūpestingai prižiūrimas namas, puikus gamtovaizdis žavi kiekvieną atvykusį prisiliesti prie Čepėnų šeimos ištakų.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
Mirė 1818 m. lapkričio 18 d., palaidotas Taukelių kaimo kapinaitėse. Taukelių kapinaitėse gydytojo J. Šimkevičiaus amžinojo poilsio vietą ženklina liaudies meistro S. Karanausko ąžuolinis stogastulpis.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
1990 m. M. Reinio tėviškėje, Madagaskaro vienkiemyje, prie keliuko į sodybą pastatytas medinis kryžius. Kryžiaus projekto autorė R. Lukošaitytė, meistras R. Žaliukas.
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
Paminklas 28-iems Vytauto apygardos Liūto rinktinės Perkūno būrio partizanams (1944-1952) Kubilių kaime Daugailių seniūnijoje. Projektas skulptoriaus Kęstučio Musteikio.
1945–1949 metais žuvo 27 Kubilių kaimo partizanai. 1947-aisiais už tėvynės laisvę galvą paguldė „Liūto“ rinktinės būrio vadas Antanas Mintautiškis.
Nuotraukos Jovitos Žiukelienės
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
Taukelių kapinėse, esančiose Daugailių seniūnijoje, Taukelių kaime, į šiaurės rytus nuo Utenos, apie 5 km į vakarus nuo Daugailių, apie 2 km į vakarus nuo kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis) išlikę Taukelių koplyčos fragmentai. Tai buvusi mauzoliejinė kapinių koplyčia. Kapinių teritorija sutvarkyta, apjuosta mūrine tvora. Taukeliuose būta dvaro ar palivarko, išskirto iš Degsnio dvaro. Kozielų-Poklevskių šeimai priklausiusi koplyčia pastatyta XVIII a. pabaigoje. Fundatoriai buvo dvarininkai Kozielos. Iki pastatant Sudeikių bažnyčią (1825 m.), Taukelių koplyčioje melsdavosi aplinkiniai žmonės. Kai iš Bikuškio paežerės, Šventorėliu vadinamos vietos, šventovė buvo perkelta į Sudeikius ir ten statoma mūrinė bažnyčia, iš Sudeikių kunigai dar atvažiuodavo čia ir koplytėlėje su altoriumi laikydavo pamaldas. Koplyčioje buvo laidojami Kozielų giminės atstovai.
Po Antrojo pasaulinio karo taukeliškio tremtinio Antano Skurkio lauke, netoli kapinaičių, buvo pastatytos gyvulių fermos. Kai įvirto koplyčios stogas ir grindys, brigadininkų ar fermos vedėjų buvo liepta, iškračius Kozielų palaikus, nikeliuotus karstus panaudoti gyvulių ėdalui. Ir tik grįžęs iš tremties A. Skurkis grąžino karstus į koplyčią.
1979 m. rastas Taukelių palivarko šeimininko gydytojo Jokūbo Šimkevičiaus (1775–1818) kapas ir įamžintas jo atminimas. Kapinaitėse visuomenės lėšomis pastatytas liaudies meistro Stasio Karanausko ąžuolinis memorialinis stogastulpis
Nuotraukos Arvydo Mitalo
Šaltiniai: https://lt.wikipedia.org
Utenos krašto enciklopedija. Taukeliai
- Smulkiau
- Kategorija: Lankytinos vietos
Maneičių pilakalnis yra Daugailių seniūnijoje Ruklių miške, Utenos r. Pasiekiamas iš kelio Sudeikiai – Radeikiai pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus Alaušo rytiniu krantu per miškus einančiu keliu laikantis kairės 2 km iki poilsiavietės Alaušo krante – yra 200 m į dešinę šiaurėje.
Piliakalnis įrengtas kalvoje, 150 m į rytus nuo Alaušo ežero rytinio kranto. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 30x18 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. Pietiniame krašte supiltas 0,4 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 2 m žemiau aikštelės pietinio krašto yra 9 m pločio terasa, už kurios iškastas 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už jo supiltas 0,3 m aukščio, 5 m pločio antras pylimas. Už šio pylimo iškastas antras 4,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys, supiltas trečias 0,4 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas ir iškastas trečias 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys. Už jo toliau į pietus yra pylimo formos natūralus 1,5 m aukščio iškilimas. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 9 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10 m aukščio.