Spausdinti
Bronius KviklysBronius Kviklys (gimė 1913 m. lapkričio 10 d. Zastrone, Daugailių valsčiuje, Utenos apskrityje, mirė 1990 m. rugpjūčio 28 d. Čikagoje, JAV) – Lietuvos ekonomistas, teisininkas, žurnalistas, redaktorius, kraštotyrininkas.
1921–1924 m. mokėsi Daugailių pradžios mokykloje, vė­liau – An­ta­liep­tės pro­gim­na­zi­joje bei Ute­nos gim­na­zi­joje. 1937 m. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete baigė ekonomiką, 1938–1941 m. – teisę Kauno ir Vilniaus universitetuose.

1932–1934 m. leidinių „Mūsų sportas", „Kūno kultūra ir sveikata", 1935–1940 m., 1942–1944 m. – žurnalo „Policija" administratorius bei techninis redaktorius. Žurnale „Talka" tvarkė akademinį skyrių. Redagavo leidinius 1936–1940 m. – „Policijos kalendorius", 1940 m. su kitais – „Policijos žinynas", 1948 m. – „30 metų", 1953 m. – „400 metų pirmajai Nemuno poemai", 1948–1950 m. – „Vytis", 1951–1956 m. – „Mūsų Vytis", 1952–1953 m. – „Ad Meliorem!". 1952–1980 m. Čikagos katalikiško laikraščio „Draugas" bendradarbis. Lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius.

Bronius Kviklys, kaip ir daugelis kitų emigracijoje atsidūrusių intelektualų, gyvai ir nuoširdžiai domėjosi Lietuvos praeitimi, tuometinėmis politinėmis realijomis, stengėsi nutiesti atminties ir prarastojo laiko tiltus tarp pasilikusiųjų Lietuvoje ir emigravusių į Vakarus. Šis žingsnis skatino B. Kviklį atlikti prasmingą intelektualinį judesį, kurio rezultatai įsikomponuotų į bendrą lietuviškos kultūros klodą, taptų lietuvybės išsaugojimo ir puoselėjimo garantu.

B. Kvikliui teko patirti emigranto dalią, tačiau net ir sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis stengėsi puoselėti lietuvybės idėją. 1944–1945 metais Vokietijoje drauge su kitais pabėgėliais B. Kviklys subūrė lietuvių bendruomenę. 1951 metais su šeima pasitraukė į Jungtines Amerikos Valstijas, tolesniam gyvenimo tarpsniui pasirinkdamas Čikagos miestą. Gyvenimo pradžia svetimoje šalyje nebuvo lengva, ilgus metus B. Kviklys dirbo paprastu fabriko darbininku, tačiau laikui bėgant įsiliejo ir į intelektualinės veiklos srautą: dirbo daugelio žurnalų ir leidinių redaktoriumi, pats organizavo leidybinį darbą. Šiai veiklai atidavė 32 savo gyvenimo metus, kruopščiai rinkdamas iliustracinę bei faktinę medžiagą apie Lietuvos vietoves, bažnyčias, jos istoriją. B. Kviklys surinko įspūdingą lituanistikos archyvą, kuriame sukauptos vertingos spaudos, knygų, numizmatikos, filatelijos, fotografijų kolekcijos. Šis archyvas 1993 metais buvo perduotas Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos studijų centrui.

Surinkęs daugybę medžiagos, Bostone 1964–1968 m. išleido keturių tomų enciklopedinį leidinį „Mūsų Lietuva", kuriame atspindėjo visų Lietuvos valstybės miestų, miestelių bei žymesnių kaimų istoriją, demografiją, geografiją. Jis pakartotinai 1989 m. išleistas ir Lietuvoje. „Mūsų Lietuva" lig šiol laikoma vienu vertingiausių apžvalginio enciklopedinio pobūdžio veikalų skirtų Lietuvai iki 1963 m. Kitas fundamentalus B. Kviklio parengtas enciklopedinis leidinys – Lietuvos bažnyčios (1-7 t.) išleistas 1980–1985 m.
Bibliografija:

Lietuvių kova su naciais, 1941–1944 m., 1946 m.
Mūsų Lietuva, T. 1-4, Čikaga, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964–1968 m.; Vilnius, Mintis, 1989–1991 m.
Lietuviškoji išeivija JAV, 1976 m.
Lietuvos bažnyčios, Lietuvių enciklopedijos leidykla, Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, T. 1-6, 1980–1987 m.

 B. Kviklio intelektualinės veiklos pastangos itin ryškios ir prasmingos. Jos buvo įvertintos kaip svarus indėlis į lietuviškos kultūros puoselėjimo veiklą. 1984 metais Popiežius Jonas Paulius II apdovanojo autorių aukso ordinu už nuopelnus, vykdant švietėjišką veiklą.

 

www.wikipedia.org

http://library.vdu.lt/kviklys-apie.htm

 

Apie Bronių Kviklį (iš knygos „Draugui-100“, Dan­guo­lė Kvik­ly­tė, "Pasaulio lietuvis", 2009/11)