Vladas Kviklys (gimė 1908 m. balandžio 6 d. Šavašų kaime, Utenos r. – mirė 1985 m. vasario 23 d. Vilniuje) – gydytojas, higienistas, pedagogas, mokyklinės higienos pradininkas Lietuvoje.

1919–1920 m. lankė Dulių kaimo pradžios mokyklą. 1920–1922 m. mokėsi Antalieptės žemesniojoje žemės ūkio mokykloje, 1922–1927 m. – Utenos „Saulės" gimnazijoje. 1927 m. klasės draugų vardu bandė ginti iš mokyklos atleistą matematikos mokytoją, todėl pats buvo pašalintas iš gimnazijos. Toliau mokytis jį priėmė į Rokiškio gimnaziją, kurią baigė 1928 m. Tais pačiais metais įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1934 m. Studijuodamas universitete dirbo Kūno kultūros rūmuose instruktoriumi ir redaktoriumi. Redagavo šių rūmų leidžiamą laikraštį Mūsų sportas, vėliau savaitinį iliustruotą žurnalą Kūno kultūra ir sveikata. 1936 m. žiemos olimpinių žaidynių Garmiš-Partenkirchene (Vokietija) oficialus Lietuvos spaudos atstovas. Nemažai ir pats rašė apie sportą ir mediciną, spausdino Trimite, Fiziškame auklėjime, Tautos mokykloje, Medicinoje, Žemės ūkyje ir kt. Taip pat važinėjo skaityti paskaitų, rengė ir vadovavo sporto stovykloms. Svarbus to laikotarpio darbas buvo moterims skirtas vadovas Vaikelių auginimas (1931), kuris gavo Žemės ūkio rūmų pirmąją premiją.

1934 m. paprašė Švietimo ministerijos stipendijos studijoms užsienyje, nes norėjo studijuoti naują šaką – sporto ir mokyklų mediciną. Gavęs šią stipendiją, išvyko į Romos aukštąją kūno kultūros akademiją. 1935 m. V. Kviklys persikėlė į Austriją, kur studijavo Graco universiteto Medicinos fakultete. 1937 m. apgynė diplominį darbą. 1937–1938 m. Graco universitete V. Kviklys, vadovaujant Higienos instituto direktoriui H. Raicheltui, rengė daktaratą, tačiau, 1938 m. Vokietijai okupavus Austriją, jam teko grįžti į Lietuvą.

Grįžęs pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo universitete ir Sveikatos departamente medicinos referentu. Tuo metu jis ėmė tyrinėti Lietuvos mokyklų sanitarinę būklę ir mokinių sveikatą, tyrimų rezultatus paskelbė 1939 m. Medicinos žurnale.

1940 m. V. Kviklys buvo paskirtas Sveikatos ir socialinio aprūpinimo ministerijos Medicinos departamento direktoriumi, vėliau LSSR sveikatos apsaugos liaudies komisariato Gydymo-profilaktikos įstaigų valdybos viršininku. Komisariatui persikėlus iš Kauno į Vilnių, pradėjo dirbti pedagoginį darbą Vilniaus universitete – dėstė fizinio auklėjimo teoriją ir sporto higieną.

1941–1944 m. V. Kviklys dirbo gydytoju Daugailiuose (Utenos r.). Šiuo laikotarpiu jis rinko ir kaupė medžiagą apie Utenos apskrities gyventojų sveikatą ir sergamumą vokiečių okupacijos metais, kuri, vėliau apdorota ir apibendrinta, buvo skelbta įvairiuose pranešimuose.

1945–1962 m. V. Kviklys buvo Sanitarijos ir higienos instituto Vilniuje direktorius. Čia prasidėjo V. Kviklio mokslinė veikla. Jo vadovaujamas institutas išaugo į didelę mokslinę ir praktinę įstaigą, kuri ištyrė ir apibendrino sanitarines karo pasekmes, tyrė kaimo, komunalines, darbo, mitybos, vaikų ir paauglių higienos problemas. Šiais klausimais institute pradėtos rengti ir ginti kandidatinės disertacijos, organizuojamos mokslinės-praktinės konferencijos, seminarai rajonų gydytojams. Išryškėjo ir V. Kviklio pamėgta mokslinio darbo sritis – mokyklų higiena, vaikų ir paauglių sveikata bei fizinis išsivystymas, kaimo higiena. Šiais klausimais sukauptą medžiagą ir patirtį V. Kviklys pateikė 1949 m. apgintoje medicinos mokslų kandidato disertacijoje Tarybinių mokyklų higienos pagrindų taikymas vykdant pokarinį Lietuvos TSR mokyklų atstatymą (vadovas V. Girdzijauskas).

Šalia administracinės ir mokslinės veiklos V. Kviklys dirbo ir pedagoginį darbą – VU Higienos katedros vyresniuoju dėstytoju, taip pat skaitė mokyklinės higienos kursą Vilniaus pedagoginiame institute. 1955 m. čia jam buvo suteiktas docento vardas.

1962–1985 m. V. Kviklys buvo VU Medicinos fakulteto Higienos katedros vedėjas. V. Kviklio atėjimas į Medicinos fakultetą sutapo su gydytojų higienistų ir epidemiologų rengimo jame pradžia. Higienos katedros vedėjas buvo ir vienas šių specialistų rengimo iniciatorių bei organizatorių – 1962 m. fakultete įkurtas Sanitarijos ir higienos skyrius. Jam vadovaujant katedrai, Medicinos fakultetas išleido per 400 šios srities specialistų.
V. Kviklys intensyviai dirbo mokslinį darbą – toliau kaupė ir skelbė medžiagą vaikų ir paauglių higienos klausimais, rengė mokslines konferencijas. Visi šie tyrinėjimai ir rezultatai buvo apibendrinti 1969 m. apgintoje medicinos mokslų daktaro disertacijoje Vaikų ir paauglių higienos raida ir pasiekimai Lietuvos TSR mokyklose. 1970 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.

Higienos katedra ir jos vedėjas užmezgė glaudžius ryšius su Greifsvaldo universiteto higienistais, atliko bendrų tyrimų, kurių rezultatai buvo paskelbti 1981 m. didelio veikalo Handbuch der Antiseptik pirmajame tome (V. Kviklys bendraautoris).

Be mokslinių veikalų ir straipsnių, profesorius parašė keletą vadovėlių ir mokslo priemonių, nemažai medicinos mokslo populiarinimo knygelių: Kas kiekvienam žinotina apie dėmėtąją šiltinę (1941), Traktorininko higiena ir pirmoji pagalba nelaimingais atsitikimais (1952, 1955), Pagerinti kaimo mokyklų sanitarinę priežiūrą (1954), Protinio darbo higiena (1955), Gyvenkime švariai (1958, 1961 – lietuvių ir lenkų k.), Asmeninė ir mokyklinė higiena (1962), Vaiko fiziologija ir mokyklinė higiena (1974, kartu su E. Andriuliu), Sanitarinis švietimas (1977), Vaikų ir paauglių higiena (1979, kartu su G. Šiurkiene) ir daugelį kitų. V. Kviklys buvo labai laukto ir svarbaus vadovėlio Higiena (1966, 1982) iniciatorius ir vienas autorių.

V. Kviklys buvo ir aktyvus visuomenininkas: Respublikinės higienistų ir sanitarijos gydytojų mokslinės draugijos pirmininkas, SSRS higienistų, socialinių higienistų ir sveikatos apsaugos organizatorių mokslinės draugijos prezidiumo narys, LSSR sveikatos apsaugos ministerijos medicinos mokslinės tarybos pirmininkas (1953–1966), Vilniaus universiteto gydytojų tobulinimosi fakulteto dekanas (1966–1968), sąjunginio žurnalo Гигиена и санитария, žurnalo Sveikatos apsauga redkolegijų narys. Vilniaus medicinos draugijos, „Žinijos" draugijos ir kitų draugijų, tarybų, komisijų narys.

Prof. Vlado Kviklio mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla buvo įvertinta įvairiais apdovanojimais. 1958 m. jam suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio gydytojo garbės vardas, apdovanotas SSRS ir VDR tarpvyriausybinės mokslinio-techninio bendradarbiavimo komisijos E. M. Arnto jubiliejiniu medaliu ir Garbės raštu, įvairių ministerijų garbės ir pagyrimo raštais.
Pagerbiant prof. Vlado Kviklio atminimą, steigiama kasmetinė Vilniaus medicinos draugijos garbės nario, nusipelniusio Lietuvos gydytojo prof. Vlado Kviklio premija už geriausią higienisto mokslo darbą. Premijos steigėjas – profesoriaus sūnus, muzikos akademijos docentas Gediminas Kviklys.

 www.lmb.lt